Motiejus Valančius (1801–1875) – Žemaičių vyskupas 1850–1875, švietėjas, rašytojas, lietuvių literatūros prozos pradininkas, blaivybės sąjūdžio organizatorius.
Rezoliucija ant Švėkšnos klebono rašto dėl mirusio kunigo turto
Rankraštis, 35 x 22
[Kaunas], 1871

Steponas Aleksandras Zvėravičius (Zwierowicz) Vilniaus arkivyskupas 1897 – 1902
Vyskupo pasirašytas aplinkraštis apie jubiliejinius metus ir popiežiaus bulę ta tema.
Spaudinys, rankraštis, vyskupo antspaudas ir parašas, 36,5 x 22,5
Vilnius, 1900

Atvirlaiškis, siųstas iš Kybartų (1912-12-15) į Kauną (1912-12-16). Tekstas rusų kalba. Gavėju nurodytas I.M.Arbitblatas (Ilja Idelis Arbit Blat, verslininkas, prekiavęs muzikos instrumentais Kaune, tapytojo Neemijos Arbit Blato (1908–1999) tėvas. Tai patvirtina laiško teksto pradžioje kreipinys “Iljuša”. Tekste taip pat perduodami linkėjimai žmonai “Idai” (Ida Neercikaitė – tapytojo Neemijos Arbit Blato motina). Laišką pasirašo Griša (tikėtinai Grgorijus Frumkinas, garsus Kauno verslininkas). Laiške kalbama apie bankinius reikalus ir teatro spektaklį. Atsisveikinama žydišku palinkėjimu “Gut voch”. Atvirlaiškis, rankraštis, siuntimo ir gavimo pašto skyrių antspaudai, 9 x 14, Kybartai – Kaunas, 1912
Juozas Balčikonis kalbininkas
Juozas Balčikonis (1885 – 1969) – kalbininkas, vertėjas.
Sveikinimas ir linkėjimas. 1931 m.

Povilas Dogelis (1877-1979) – kunigas, rašytojas, Steigiamojo Seimo atstovas, visuomenės veikėjas. Ateitininkų Susišelpimo Fondo Centro valdybos vardu jos pirmininko P.Dogelio pasirašytas 1000 litų vekselis. Litografija, rankraštis, antspaudai, parašai, 11 x 29,5
Kaunas, 1931

Vytautas Sirijos Gira (1911 – 1997) poetas, prozininkas, vertėjas, poeto Liudo Giros sūnus.
Donacinis įrašas su 1931 V 15. data antraštiniame lape knygoje:
Golas į ateitį / Vytautas Sirijos Gira. – Klaipėda: Era, 1931. – 40 p.; 23,5 cm.
Viršelis: V. K. Jonynas.
„Golas į ateitį“(1931) – tai pirmoji Vytauto Sirijos Giros išleista poezijos knyga, kuri debiutavo kaip eilėraščių rinkinys tuo pačiu metais, kai autorius baigė gimnaziją. Leidinį sudaro eilėraščiai, kuriuose dera įvairūs motyvai — nuo futuristiškų, politiškai angažuotų vaizdinių iki natūralistinių ir kasdienių įspūdžių.

Helena Schrammówna (1879 – 1942) dailininkė, liaudies meno tyrinėtoja.
Donacinis įrašas antraštiniame lape knygoje:
O organizacji i ideologji Towarzystwa Popierania Przemysłu Ludowego w Wilnie / H. Schrammówna. – Wilno: Nakładem Towarzystwa Popierania Przemysłu Ludowego w Wilnie, 1933. – [p. sk. nenurodytas].
Helena Schrammówna (1879–1942) – lenkų dailininkė ir liaudies meno tyrinėtoja, savo kūryboje ir veikloje sujungusi akademinį pasirengimą su nuoširdžiu domėjimusi tradicine liaudies kultūra. Studijavusi Krokuvoje, Miunchene ir Paryžiuje, ji anksti suvokė liaudies meno estetinę ir kultūrinę vertę, laikydama jį ne periferiniu reiškiniu, bet gyvybingu tautinės tapatybės šaltiniu. Gyvendama Vilniuje, Schrammówna aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime, bendradarbiavo su Liaudies amatų rėmimo draugija, rašė apie amatų, ornamentikos ir meninės tradicijos reikšmę visuomenei. Jos darbai tai bandymas išsaugoti bei įprasminti liaudies kūrybą modernėjančiame pasaulyje.